Draustiniai

 

 

Mergiškių kraštovaizdžio draustinio tikslas-išsaugoti ir eksponuoti Aukštadvario kalvotą miškingą kraštovaizdį su aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta-Gedanonių kalva, Velnio duobę su šalia esančiais Škilietų termokarstiniais ežerėliais, Antaveršio duobę, Ustronės riedulyną ir Vaitkūnų keiminę terasą, paukščių ir drugių buveines, augalų augavietes, Lavariškių ir Pamiškės piliakalnius, akmenių pilkapius, Guronių ir Mergiškių mitologinius akmenis, Mergiškių dvarvietę.

Saloviškių kraštovaizdžio draustinio tikslas-išsaugoti ir eksponuoti ežeringo miškingo dubaklonio kraštovaizdį, paukščių buveines, Saloviškių pilkapius, Vytautavos medinę bažnytėlę, senovinę stiklo gamybos vietą.

Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti Strėvos aukštupio dubaklonių, miškų, pelkių ir ežerų kraštovaizdį, Strėvos įgriuvą, Spindžiaus ežerą su sala, raudonžemį, ypač vertingas augalų augavietes su ąžuolo pomiškiu, Spindžiaus ir Strėvos šaltinius ir šlaitines žemapelkes su augalais, Drabužaičio ežerą, Spindžiaus ąžuolą, Bekamienę eglę ir Špokų vinkšną, paukščių gyvenamąsias vietas, Strėvos, Lausgenių ir Drabužininkų pilkapius, mitologinę ,,Karališkosios virtuvės“ vietovę.

Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti Daugirdiškių miškingą kraštovaizdį su raiškiomis reljefo formomis ir dubakloniais ežerais, paukščių buveines, augalų augavietes, Aukšlinio liepą ir Bygaudo uosį, Strėvos piliakalnį ir senkapius, Bagdanonių hidroelektrinę.

Verknės aukštupio kraštovaizdžio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti Verknės aukštupį su Gilandžio, Gilušio, Pakalnių ir Solio ežerais, Verknės senvagių ir pratekamųjų ežeriukų kompleksą, augalų augavietes, bemiškių kalvų ir šlaitų žolines bendrijas, paukščių buveines, Pakalninkų kaimą, Grinkavos užtvanką ir malūno liekanas.

Verknės kraštovaizdžio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti Verknės ir jos intakų slėnių kompleksą, Rangavos bei Šafarnės šaltinius ir daubą, Tameliukų ežerą ir gegužraibinių šeimos rūšių augavietes, retas Lietuvoje stambiųjų viksvų bendrijas, Alešiškių pušį, paukščių buveines, Valuikų pilkapius, neveikiančius Tamelių I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių ir Aukštadvario žydų kapines.

Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti sudėtingos formos Vilkokšnio ežero dubaklonį, Žaliųjų prūdelių ir Panošiškių šaltinius, paukščių buveines, plačialapių klumpaičių augavietes, Žuklijų piliakalnį, Žaliosios šventvietę ir pilkapių vietą, Alkaičių akmenų mitologinę vietovę, Tolkiškių dvarvietę.

Antakmenių hidrografinio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti savitą Antakmenių ežero hidrografinę struktūrą, pasižyminčią vingiuota kranto linija, Antakmenių ežero salą, Paukšteliškių ąžuolą ir šaltinį, Antakmenių ir Mošos ežerų pelkėtas pakrantes, retų paukščių buveines.

Strėvos ištakų hidrografinio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti Strėvos upės ištakas, paukščių (didžiųjų baublių, švygždų ir nendrinių lingių) buveines.

Tabaliukų hidrografinio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti raiškius nedidelių termokarstinių ežerėlių dubenis ir hidrologinį režimą, augalų (dvilapių purvuolių, kalninių jonažolių ir kardalapių garbenių) augavietes.

Verniejaus hidrografinio draustinio-išsaugoti savitą hidrologinį Verniejaus ežero režimą, jo salas, Degusio, Ilgio, Laužaraisčio, Skričio ežerėlių hidrografinę sistemą, Nikronių mitologinį akmenį, paukščių buveines, augalų (mažųjų šimtūnių) augavietes.

Verknės botaninio-zoologinio draustinio-išsaugoti didelę drėgnų augalijos kompleksų įvairovę, svarbias vandens telkinių retųjų augalų populiacijas, rūšių gausa pasižyminčius briedgaurynų plotus, drugių, žirgelių ir paukščių buveines.

Skrebio botaninio draustinio-išsaugoti tipiškas Lietuvos augalijos bendrijas-brandžius ąžuolynus, mišrius eglių ir ąžuolų medynus, etaloninius skroblinius liepynus, augalų (stačiųjų vaizginų) augavietes, paukščių (baltnugarių genių, juodųjų peslių) buveines.

Mošos archeologinio draustinio-išsaugoti ir eksponuoti pilną ir kompaktišką, I tūkstantmečiui tipiškų archeologinių paminklų kompleksą, susidedantį iš Mošos piliakalnio, senovės gyvenvietės ir dviejų pilkapių grupių.

Aukštadvario urbanistinio draustinio-išsaugoti istoriškai susiklosčiusį senosios Aukštadvario miestelio dalies gatvių tinklą, užstatymo pobūdį ir erdvinę kompoziciją, Aukštadvario miestelio kultūrinį sluoksnį, Aukštadvario bažnyčią, Domininkonų vienuolyną su koplyčia, dvaro sodybą su tvenkiniais, parku ir A. Mickevičiaus ąžuolu, Aukštadvario piliakalnį, Aukštadvario šaltinį ir Verknės senvagę.

    Funkcinis zonavimas

    © 2011 Aukštadvario Regioninis Parkas