Aukštadvario regioninis parkas garsus Velnio duobe, o ji ne viena. Parko darbuotojų žiniomis, Aukštadvario apylinkėse žinomos septynios vietovės, priskiriamos „velnio duobių“ grupei. O ši grupė išskiriama visų pirma pagal „velniškumo“ požymius – legendas, pasakojimus, kitus sakralinio paveldo bruožus. Tačiau tik tiriant velniaduobių formą, dugną, gruntą, nuosėdas ir jų formavimosi seką, galima nustatyti šių įdomių reljefo formų kilmę ir radimosi laiką.

Gelionių duobė yra gerokai jaunesnė nei garsioji Velnio duobė (Škilietų) ar Strėvos įgriuva. Pastaroji pagal J. Malelienės palinologinius duomenis pradėjo formuotis vėlyvajame ledynmetyje (aleriode) – t. y. prieš 12 tūkst. metų (Karmaza, Valatkevičius 2003). Taip pat ir Velnio duobė įslūgo aleriodo – jaunojo driaso metu, t. y. prieš 12400-10 000 metų (Kabailienė 2006). Dėka savo raidos sudėtingumo, geomorfologinės padėties Gelionių duobė neabejotinai yra verta būti paskelbta gamtos paveldo objektu.

 

Gelionių duobę tyrė Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai: Alma Grigienė, Vytautas Minkevičius, Vidas Mikulėnas ir Gediminas Vaičiūnas.

 

    Informacija polapyje atnaujinta: 2013-03-15 14:43:10

    © 2011 Aukštadvario Regioninis Parkas