Tamsiuoju metų laiku gamtai apmirus, saulės kelias tampa trumpas. Pagrindiniai gamtos rato varikliai yra saulė ir mėnulis. Tačiau, pasak senolių jie pasikeičia keliais žiemą ir vasarą. Saulė žiemą keliauja mėnulio keliu, o mėnulis - vasaros. Net ir girioje vasarą šeimininkauja meška, žiemą užleisdama vietą elniui. Jau pirmykštis žmogus stengėsi nuspėti ateitį ir įminti gamtos mįsles. Baugus tamsusis advento (laukimo) laikotarpis, žmogų skatino spartinti saulės sugrįžimą, magėjo nuspėti ateitį. Atėjusi krikščionybė prisitaikė prie prosenoviškos šventės. Kūdikėlio laukimas ir jo gimimas krikščioniškame pasaulyje ir yra saulė.

 

Andriejaus dieną, sutampančią su advento pradžia. Adventas tarsi atidaro vartus į vėlių pasaulį, kurios atsiduria arti gyvųjų. Todėl šis metas toks palankus būrimams. Tarpušventis tęsiasi iki trijų karalių šventės. Pagal baltiškuosius papročius tai prosenovinė Krikštų šventė. Tradicijas perėmus krikščionybei šventė tapatinama su trimis išminčiais. Durys žymimos trimis kryželiais. Tai senasis reliktas, reiškiantis tris žvaigždes Šienpjovių žvaigždyne. Pačią saulėgrįžos pradžią, arba kūdikėlio atėjimą į žemę žymi viena žvaigždė, o šventės baigiasi (vartų uždarymas) – trimis žvaigždėmis. Tai reiškia, kad namuose pavėšėję vėlės mandagiai prašomos išvykti į savo pasaulį.

 

Užsiėmimo metu aiškinsimės senovinių papročių ištakas, ateitį spėliosime iš ugnies šokimo, vaško bėgimo, šiaudo ilgumo, ir kitokių prosenovinių paslapčių.

Informacija polapyje atnaujinta: 2016-01-20 14:40:29

© 2011 Aukštadvario Regioninis Parkas